pusiausvirė

pusiáusvirė sf. (1) Dglš, Tvr, pusiáusvyrė (1) žr. pusiausvėrė: Jau praleidėm pusiáusvyrę, pavasaris arčiau Švnč. Jau gal netol ir pusiáusvirė Trgn. Negulėk pusiáusvyrėj, o tai pusiau sopės, rugių negalėsi pjaut Ml. Gavėnios pusiausvirėj pogulio negulėk – sopės pusiaujį par visus metus LTR(Slk).